Jonas Balsys – PwC (PricewaterhouseCoopers) vyresnysis vadovas Londone, taip pat ir projekto LT Big Brother mentorius. Jono Balsio ir Lauros Pajuodytės bei Eglės Pugačiauskaitės (projekto Mažųjų Sesių) bendravimas LT Big Brother išaugo į tvirtą draugystę ir sėkmingos mentorystės pavyzdį. Dalyviai dalijasi įspūdžiais:
Laura, Egle, pirmas susitikimas su mentoriumi, koks jis?
Laura Pajuodytė: Visų pirma, mane nustebino Jono įžvalgumas. Niekuomet nepamiršiu, kai pirmo susitikimo metu Jonas man labai nuoširdžiai ir gana tiesmukiškai pasakė, jog nesu sutverta darbui audite. Tuo metu vis dar svarsčiau, ar verta bandyti patekti į PwC siūlomą „Assurance and Consulting Split Scheme“ programą, kurios metu tenka dirbti tiek audito, tiek verslo konsultacijų srityse. Atsimenu, jog mane net šiek tiek šokiravo, kaip greitai jis įžvelgė mano charakterį ir suprato, jog daugiausiai savo potencialo galiu atskleisti siekdama karjeros dinamiškoje darbo srityje, o audito kasdienybė mane vestų iš proto. Visų antra, labai vertinu Jono paprastumą. Kalbėdama su juo visuomet jaučiuosi lyg kalbėdama su savo amžiaus draugu (kuris turi 10 metų didesnę darbo patirtį nei aš). Manau, kad tai yra be galo svarbu, norint išvystyti nuoširdų Didžiojo Brolio – Mažosios Sesės santykį. Labai greitai supratau, kad tai nebus formalus bendravimas prie kurio esame pripratinti mokyklose. Jono nuoširdumas bei humoro jausmas visuomet leisdavo atsipalaiduoti ir pasijuokti iš gana ištęsto ir varginančio darbo paieškų proceso.
Eglė Pugačiauskaitė: Nemeluosiu, prieš pirmąjį susitikima šiek tiek jaudinausi – Jonas jau tuomet turėjo labai daug tarptautinės patirties ir užėmė aukštas pareigas PwC. Tačiau jau pirmojo susitikimo metu mane labai nustebino jo paprastumas, taiklūs komentarai ekonomikos, politikos ir karjeros klausimais bei šmaikštumas! Iš Jono išgirdau daug naudingų patarimų karjeros klausimais (finansų, konsultacijų srityse ir netgi apie tolimesnes studijas). Kaip paruošti darbo rinkai savo CV; kokia yra darbo kultūra įvairiose kompanijose ir šalyse, taip pat šnekėjome apie darbo anketų pildymą, procesus ir pan. Jau pirmojo susitikimo su Jonu metu man labai įstrigo jo frazė, kad lietuviškas kuklumas siekiant karjeros aukštumų, ypatingai užsienyje, kur vyrauja kapitalistinė darbo kultūra ir yra didelė žmogiškojo kapitalo konkurencija, nepadeda. Šiuo patarimu naudojuosi iki šiol ir prisimenu prieš kiekvieną interviu. Kitas įsiminęs komentaras – Jono asmeninė patirtis. Išmokau, kad karjeros pradžia nėra lengva, o jei lengva – tu netobulėji, reikia kažką keisti, nes iššūkiai jauną žmogų daro stipriu, ugdo ir padeda išsiskirti iš minios.
Jonai, gal galėtum trumpai apibūdinti Eglę Pugačiauskaitę ir Laurą Pajuodytę, kokios jų asmeninės savybės ir įgūdžiai labiausiai įsiminė?
Kai buvau Eglės mentorius, ji dar nebuvo apsisprendusi dėl savo tolimesnės karjeros kelio ir tai matėsi tiek jos CV, tiek aplikacijose į įvairias magistro studijų programas. Bendraudama su manimi, Eglė buvo labai aktyvi, pozityviai vertino mano patarimus, pastebėjimus. Ji siekė mano pagalbos, kuri padėtų jai apsispręsti ir susikoncentruoti į konkrečius tikslus. Eglė puikiai mokėjo klausyti, suprato mano patarimų esmę ir sėkmingai pakoregavo savo CV bei aplikaciją, tai padėjo jai įstoti į norimą magistro studijų programą LSE (London School of Economics).
Laura išsiskyrė kaip drąsi ir itin lengvai bendraujanti mergina, pasižyminti išskirtine energija ir kūrybiškumu. Nuo pat bendravimo pradžios mačiau, kad Laura turi didelį potencialą. Ji svajojo apie darbą konsultacijų srityje ir sėkmingai įsidarbino PwC konsultacijų skyriuje Londone, tad jau keletą mėnesių esame kolegos.
Laura, Egle, ar LT Big Brother prisidėjo prie svarbių pokyčių?
Eglė Pugačiauskaitė: Žinoma! Jonas man padėjo labai svarbiu gyvenimo momentu. Jis padėjo atrasti sėkmingą karjeros kelią bei išnaudoti savo patirtį siekiant tikslų. Savo kritiškomis įžvalgomis Jonas man labai padėjo sustiprinti CV bei aplikuoti į London School of Economics, vėliau studijos LSE man atvėrė labai daug durų tolesnėje karjeroje. Jono kritiškų įžvalgų nepamiršau ir aplikuojant i pozicijas po magistro studijų. Manau, kad jo patarimai padėjo gana greitai susirasti darbą ir gauti pasiūlymus iš kelių svarbių organizacijų. Smagu, kad vienas projektas ir vienas žmogus gali pakreipti gyvenima palankia linkme, paspartinti karjeros vystymąsi. Jonui liksiu labai dėkinga ir skolinga!
Laura Pajuodytė: LT Big Brother programa man buvo lyg dar vienas informacijos šaltinis, atskaitos taškas, kuris padėjo pasiekti galutinį tikslą – gauti darbo pasiūlymą mano pageidaujamoje srityje. Tai buvo lyg ir papildoma priemonė pasiekti tikslą. Aš stengiausi mokytis iš Jono patirties, klausti jo nuomonės, tačiau niekuomet nenustojau kritiškai vertinti situacijos, siekiau patarimų ir iš kitų žmonių, bandydama suprasti, koks sprendimas yra geriausias man. Ši programa padėjo suprasti savo vertę bei galimybes, ir padėjo pereiti patį keisčiausią gyvenime etapą, kuomet vieną dieną esi studentas, o kitą – jau „jaunas profesionalas“.
Jonai, nuo ko priklauso sėkminga mentorystės patirtis?
Mano nuomone, didžiausią reikšmę turi Mažųjų Brolių ir Sesių noras bendrauti, ieškoti galimybių susitikti ar pasikalbėti su mentoriumi, nebijoti užduoti daug klausimų. Kadangi bendravimas su mentoriumi yra neformalus, netgi nebūtina (ir nereikia) turėti tikslią dienotvarkę, juk galima tiesiog paprastai susitikti pietų ar vakarienės. Aš vis dar neretai susiduriu su studentais, kurie nėra įpratę aktyviai diskutuoti su dėstytojais ir grupiokais universitete ir, matyt, neturi pakankamai pasitikėjimo savimi, kad galėtų laisvai bendrauti su patyrusiais profesionalais, dirbančiais aukščiausio lygio pasaulinėse organizacijose. Manau, kad tai gali būti nemenka kliūtis ir siekiant užmegzti draugiškus ryšius su mentoriumi. Tad galiu tik patarti nebijoti, būti aktyviems ir galvoti apie mentorių kaip apie draugą, kuris nori padėti. Juk tai nėra darbo pokalbis, o ir patys mentoriai visada džiaugiasi galėdami pažinti ir patarti jaunesniems kolegoms.
Laura, Egle, ką jaunam žmogui reiškia turėti mentorių?
Laura Pajuodytė: Manau, jog mentorius yra reikalingas kiekvienam žmogui, nesvarbu koks jo amžius. Labai dažnai jauni žmonės neįvertina ar net nesusimąsto apie savo potencialą, karjeros galimybes. Tuo tarpu mentorius, net būdamas vos keliais metais vyresnis, gali lengviau įžvelgti situaciją, o kartais net atsimena, kaip pats elgėsi būdamas tame gyvenimo etape. Būtent todėl mentorius gali ne tik atsakyti į iškeltus klausimus, bet ir padėti jaunam žmogui suprasti savo pašaukimą. Jis lyg psichologas, kuris nepasakys tau ką turėtum daryti, bet paklaus tiek klausimų, kad pagaliau atsakymą atrasi pats.
Eglė Pugačiauskaitė: Mentoriai turi labai daug patirties ir yra puikūs karjeros konsultantai. Manau, kad mentoriai gali padėti ir tiems, kurie nėra tikri, kur tiksliai save mato po 5 metų: mentorius padeda atrasti savo kelią, taip buvo ir mano atveju. Suprasdama mentorystės svarbą, aš pati po truputi stengiuosi sekti Jono pavyzdžiu – šiuo metu stengiuosi prisidėti prie kitų sėkmės – padedu aplikuoti draugams į universitetus, kuriuose mokiausi. Juk kai kažkas duoda gaires, kritikuoja tave, tuomet siekti, tobulėti ir pasiekti yra daug paprasčiau, o ir pasiekimai yra didesni.
